- kriūgti
- kriū̃gti, -ia, -ė intr. kriūkti: Kiaulė ėmė kriū̃gti Švn. Pažiūrėk, ko tę toj kiaulė kriū̃gia Dsm. Kai pradeda kiaulės kriū̃gti, tai jau gerai nevaikščioja (ganant) Slk. Ar nebliauna mano avelės, ar nekriū̃gia mano kiaulelės (ps.) Tvr. Kiaulė kriū̃gia, jau vėl in tekius paskėlė Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.